forumi yn
 
HomePortalFAQSearchMemberlistUsergroupsRegisterLog in

Share | 
 

 SI NDIKOI ISLAMI NĖ SHKENCĖ?

View previous topic View next topic Go down 
AuthorMessage
Bujari-Elhati
Admin
avatar

Posts : 90
Join date : 2008-04-08

PostSubject: SI NDIKOI ISLAMI NĖ SHKENCĖ?   Sat Apr 26, 2008 2:22 pm

SI NDIKOI ISLAMI NĖ SHKENCĖ?


Gjatė viteve tė mesjetės Bota Islame kishte njė ndikim shumė tė rėndėsishėm mbi Evropėn, gjė kjo e cila hapi rrugėn pėr Renesancė dhe Revolucione Shkencore. Nė vitet mesjetare, Islami dhe muslimanėt ndikuan nė Evropė nė njė numėr fushash. Njėra nga mė tė rėndėsishmet nga kėto fusha ishte shkenca.

Qė kur Islami lindi, muslimanėt kishin bėrė njė pėrparim tė shkėlqyer nė fushėn e shkencės. Qytetet si Bagdadi (Irak), Damasku (Siri), Kajro (Egjipt) dhe Kordoba (Andaluzi – Spanjė e sotme) ishin qendrat e qytetėrimit. Kėto qytete ishin nė kulmin e tyre tė lulėzimit dhe shkencėtarėt muslimanė bėnė pėrparim tė llahtarshėm nė aplikimin e shkencės dhe teknologjisė teorike. Nė Evropė, gjendja ishte shumė mė ndryshe. Evropa ishte nė vitet e errėta. Nuk kishte infrastrukturė apo qeveri qendrore. Tek muslimanėt, Evropa ishte prapa, e paorganizuar, duke mos bartur njė rėndėsi strategjike dhe para sė gjithash ishte e pavend (jo relevante). Kjo duke marrė parasysh periudhėn kohore nė fakt ka qenė e vėrtetė. Sidoqoftė Kisha Katolike (e cila nė atė kohė ishte institucioni mė i fortė nė Evropė) nė mėnyrė tė suksesshme e kishte bindur Evropėn e krishterė qė muslimanėt ishin tė pafe. Kjo shkaktoi qė evropianėt tė mendojnė qė muslimanėt ishin tė ulėt nė aspektin kulturor pėr Evropėn dhe kėshtu Evropa nuk ishte nė gjendje tė kishte dobi prej zbulimeve tė reja qė ishin bėrė nė tokat islame para vitit 1100. Duke bėrė kėshtu Evropa e mbajti vetveten e vet nė vitet e errėta derisa prej Kinės deri nė Spanjė qytetėrimi Islam pėrparonte e lulėzonte. Gjatė Kryqėzatave kishte takime tė kufizuara nė mes muslimanėve dhe tė krishterėve dhe nuk ishte transferuar shumė. Siē shpjegon A. Ljuis (A. Lewis): “Ushtarėt qė kanė luftuar nė Kryqėzata ishin njerėz tė veprimeve, e jo njerėz tė mėsimit”. Shkėmbimi i vėrtetė i ideve qė dėrgoi nė revolucionet shkencore dhe nė renesancė ndodhi nė Spanjėn muslimane.
Kordoba ishte kryeqyteti i Spanjės muslimane. Shpejt u bė qendra e dritės dhe e mėsimit pėr tėrė Evropėn. Dijetarėt dhe studentėt prej pjesėve tė ndryshme tė botės dhe Evropės erdhėn tė studiojnė nė Kordoba. Ndryshimi nė aktivitetet intelektuale ishin demonstruar mė sė miri nga njė shembull: Nė shekullin e nėntė, biblioteka e manastirit tė St. Gall ishte mė e madhja nė Evropė. Ajo mburrej me 36 vėllime. Nė tė njėjtėn kohė, qė Kordoba kishte mbi 500.000 sish!
Ideja pėr kolegje ishte njė koncept, tė cilin evropianėt e kishin huazuar prej muslimanėve. Kolegji i parė u shfaq nė Botėn Islame nė vitet e fundit tė 600’tės dhe nė vitet e fillimit tė 700’tės. Nė Evropė, disa nga kolegjet mė tė hershme janė ato nėn universitetin e Parisit dhe Oksfordit qė ishin themeluar rreth shekullit tė trembėdhjetė. Kėto kolegje tė vjetra evropiane gjithashtu ishin themeluar nga kreditė njėjtė si ato islame, dhe historianėt e ligjit i kanė vėshtruar ato pas sistemit islam. Organizimi i brendshėm i kėtyre kolegjeve evropiane ishte prerazi si ai islam, pėr shembull ideja e tė diplomuarit (sahib) dhe jo tė diplomuarit – studentit (mutefekih) drejtpėrdrejt ishin nxjerrė prej termave islame.
Nė fushėn e matematikės numri zero (0) dhe sistemi decimal (dhjetor) pėrhapur nė Evropė, tė cilat vijnė si rezultat i revolucioneve shkencore. Numrat arabė gjithashtu ishin transferuar nė Evropė, kjo i bėri detyrat dhe problemet matematikore mė tė lehta, problemet qė merrnin ditė pėr t’i zgjidhur tani mund tė zgjidheshin nė minuta. Puna e El Kuarizmit (Algorismus) ishin pėrkthyer nė latinisht. Algorismusi prej tė cilit edhe rrjedh termi matematik algorism (sistemi i numėrimit arab) ishte nxjerrė, shkruan Sindhind, pėrpilimi i tabelave astronomike. Ai, qė ėshtė shumė me rėndėsi, la bazat e punės pėr algjebėr dhe gjeti metoda qė tė merremi me probleme matematikore komplekse, siē janė rrėnjėt katrore dhe thyesat e pėrbėra. Ai drejtoi njė numėr tė madh eksperimentesh, mati lartėsinė e atmosferės sė tokės dhe zbuloi principet e thjerrėzės zmadhuese. Shumė nga librat e tij ishin pėrkthyer nė gjuhėt evropiane. Puna trigonometrike nga El Kirmani i Toledos ishte pėrkthyer nė latinisht (prej tė cilit ne i kemi funksionet e sinusit dhe kosinusit) mė tej dijes sė grekėve pėr Gjeometrinė e Euklidit. Mė tej me matematikė, shumica e dijes nė fushėn e fizikės ishte transferuar nga matematika.
Kontributet islame nė shkencė sė shpejti u pėrkthyen dhe u transferuan prej Spanjės nė pjesėn tjetėr tė Evropės. Puna e Ibn Hejthemit nė Optikė, (nė tė cilėn ai merret me 50 pyetje e probleme optike i la pa pagesė pėr studiuesit islam), ishte pėrkthyer plotėsisht. Muslimanėt zbuluan principet e Pendulumit, e cila pėrdorej pėr matjen e kohės. Shumė ligje e principe tė Isak Njutonit ishin nxjerrė nga kontributet e mėparshme tė shkencėtarėve muslimanė. Nė fushėn e kimisė njė numėr i madh i punės sė muslimanėve ishin pėrkthyer nė latinisht. Njėra nga nėnfushat qė studiohej nė fushėn e kimisė ishte alkimia. Muslimanėt me studime tė thella tė elementeve tė ndryshme, zhvilluan njė kuptim tė mirė tė gjendjes fizike tė kėtyre elementeve. Xhabir bin Hajani (Geberi) ishte kimisti kryesor nė Botėn Islame, disa dijetarė e studiues lidhen me njohurinė e “metodės shkencore” tė kėtij kimisti. Njė numėr shumė i madh i termave nė kimi janė terma me origjinė islame si: alkool, lambik (aparat distilues), alkali, eliksir, etj.
Mjekėsia ishte shkenca kyēe e studiuar nga muslimanėt. El Rahsezi ėshtė njėri nga doktorėt dhe shkrimtarėt mė tė famshėm nė historinė islame. Ēdo qytet i madh kishte njė spital, spitali nė Kajro kishte mbi 8000 shtretėr, me pavione tė ndara pėr ethe, tė syrit (oftalmive), dizenteri dhe raste kirurgjike. Ai zbuloi origjinėn e lisė dhe tregoi qė njėri mund ta marrė kėtė njė herė nė tėrė jetėn, kėshtu tregoi qė ekzistencėn e sistemin imunitar dhe si punon ai. Doktorėt muslimanė gjithashtu ishin tė informuar edhe pėr cilėsitė e sėmundjeve ngjitėse. Qindra vepra mjekėsore u pėrkthyen nė latinisht.
E tėrė kjo dituri e transferuar prej muslimanėve tek evropianėt ishte njė material i gatshėm e thelbėsor pėr revolucionet shkencore. Muslimanėt jo vetėm qė kaluan punėn klasike tė grekėve, por gjithashtu paraqitėn teori tė reja shkencore, pa tė cilat renesanca evropiane nuk do tė mund tė ndodhte. Edhe pse tė gjitha kėto kontribute islame nuk u pranuan haptazi, ato luajtėn njė rol pėrfshirės nė transformimin evropian.
Back to top Go down
View user profile http://bujari-elhati.forum3.info
 
SI NDIKOI ISLAMI NĖ SHKENCĖ?
View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 1

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Bujari-Elhati :: Bujari-Elhati.forum3.info-Diskutime Shoqrore :: Shkenc-
Jump to: